Nukirstas
medi pasipuošia,
Atauga
atžalos
Ir
liepai, uosiui,
O
karklas veši
Netgi
verboje,
Prie
kadagio šakelės,
Kuri
visada žalia
Net
ir sausa...
Po
daugel metų
Grįžta
atmintis,
Dygsta,
kaip grūdas,
Pasėtas
dirvoje nepūsta,
Parskrenda
paukščiai,
Vėl
savo giesmes gieda,
Taikos
balandis
Rėžia
sparną,
Savo
žmonai kalba
Apie
padangę giedrą,
Kad
ateitis mums viltį teikia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą