Rudens rožės

Visos rožės – dygios,

Jos saugo savo grožį,

Kelia žiedą baltą,

Įvairių spalvų,

Jas skiepija iš kelmo

Erškėtrožių laukinių,

Nužydi, nuskina

Tik rudenį, vėlai...

Vėlyvas žiedas

Šąla ir apsninga,

Šarmotas lieka,

Tarsi smilkiniai,

Tuštėja spalvos vidury,

O akys – šviesuliai

Nebežiba linksmai,

Skaudūs lieka vieniši,

Seni stiebai.