2017 m. balandžio 19 d., trečiadienis

Vieno sodo obelis



Vis laukiu obelų žydėjimo,
Bet soduose šalna –
Dažniausias svečias,
Nebemezga tada žiedai,
Šaltyje bitės nebelanko,
Pirmiau prisikelia kenkėjai –
Musės ir drugiai –
Ir graužia žiedą, sultis geria,
Net į žievę įsisiurbia...
Kas būtų
Nors prieš dešimt metų,
Parodęs ar pasakęs,
Kad nereikės nei sodo,
Nei prie obelų išminto tako,
Atbėgę čia vaikai,
Nuo palinkusios šakos
Daugybę obuolių priskynę,
Nebedės į krepšį...
Supūsta obuoliai
Net nuo vienos obels,
Kai niekas neskina,
Klėtyse, šiaudais apkloję, nebelaiko...
Galbūt šalna pakando
Mūsų tėvų šaknį?





Komentarų nėra: