2017 m. balandžio 21 d., penktadienis

Užžėlusiu taku




Taip dažnai ašara nurieda takeliu,
Kuriuo nebėgsiu, nesugrįšiu,
Ten buvo ir tėvų
Didžioji atmintis,
Vaikų jaunystė krykštavo...
Norėjau saugoti kelius,
Kad ir vaikaičiai čia atklystų,
Pravertų vienkiemio duris
Ir savo vaikams apsakytų.
Tušti atsiminimai, kai nėra langų,
Pro kuriuos akys pasitiktų.
Nurieda ašara užžėlusiu taku
Ir pasiklysta...



Komentarų nėra: