2017 m. balandžio 15 d., šeštadienis

Pasaulinis akvariumas



Kalbasi net žuvys,
Viską jos supranta,
Pažįsta žmones,
Slapstosi nuo svetimų
Ir valgyti paprašo,
Iškyla į paviršių,
Kada trūksta oro,
Dalinasi savo skausmu...
O žmonės kuriasi
Sau aureoles,
Užsideda paveldimas karūnas,
Galiūnai stveria ginklą,
Vienas kitą griauna,
Paplūsta žemė
Net ir vandenys krauju,
Tvirtovės tampa
Kalėjimais savų,
Tuo pačiu stato ir šventoves,
Iš kurių kyla maldos
Ir palaimina naujus žygius...
Būsiu žuvimi, –
Tylėti – pravartu.





Komentarų nėra: