2017 m. balandžio 19 d., trečiadienis

Trumpa simfonija







Pavasaris – lopšinių metas
Su šypsena tėvų,
Koks platus baltas takas
Lape, be paraščių.
Už lango – vienišas Paganinis...
Kol nenutrūkusi styga,
Melodija – skaidri,
Pirmosios meilės apsvaiginta
Sukasi pora
Iš pasakos gražios
Su baltų žiedų puokšte
Vestuvių valso sūkury,
Įsimenanti uvertiūra...
O metai bėga,
Tarsi pabaidytos stirnos,
Kanopos muša būgnelius
Ir švytinčias lėkštes,
Plast plast krūtinėje kažkas...
Oi, dar viena neparašyta
Virpanti nata...
Visą simfoniją išpildo
Laiko diriguojanti lazdelė –
Ruduo, žiema –
Finalas...





Komentarų nėra: