2017 m. balandžio 6 d., ketvirtadienis

Užuojauta



Emilija Žvironienė ir Onutė Eigminienė dašinėje
Vaikystės draugė, išlikusi artima visam gyvenimui

Laukiu skambučių į duris,
Retai kas pasibeldžia,
Pasėdi, pašneka užsukę,
Išeina ir vėl lauki...
Žinau, sugrįš, pakalbins.
Būna skambučiai, gan liūdni,
Nuo artimiausių draugių, –
Mirė kaimynai, mano vyras, sako,
O buvom bendraamžiai...
Nebe ateis – išėjo su visam
Onutės Juozas,
Tik dabar jinai skambino.
Abi mes – Onos ir abiejų vyrai – Juozai,
Dabar abi mes  našlės,
Tokie sutapimai retai pasitaiko.
A+A jam

Onutė




Komentarų nėra: