2017 m. vasario 27 d., pirmadienis

Vėjų nuplėšti



Pažiūriu po kojomis,
Kaip žemė alsuoja,
Kaip išsivaduoja
Po žiemos speigų,
Kokias sėja sėklas
Į dirvas artojui,
Ką paleidžia liūtys
Po skaidriu ledu...
Viskas kyla, šneka,
Savaip burbuliuoja,
Su balandžiais neša
Posausius šapus,
Jau balutės sausta,
O žemę užkloja
Net paparčio lapas,
Šiaip taip išgyvenęs,
Savo žalumu...
Naujas žiedas žiūri,
Senas nusileidžia –
Taip nuo seno buvo,
Taip rytoj vėl bus...






Komentarų nėra: