Prie žemės ir ant žemės

Mažas gali prie žemės

Tyliai prisiglaudęs

Per visą žiemą po sniegu

Ramiai miegoti,

O dideli – šakoti,

Jie numeta lapus,

Kad išgyventų šaknys, –

Visada reikia kažką aukoti...

Meilės vaikai

Ir tie krenta,

Kad kitą vasarą žaliuotų,

Aukšta pušis pasiūlo vėjui

Vieną žalią šaką,

Kaip žemei duoklę...

Kaip man tave mylėti,

Kad būtum sėkla,

Amžinai iš naujo pasisėtum,

Liemenį paguostum?..