2017 m. vasario 20 d., pirmadienis

Pėdos ir pėdelės



Ko brendame į gilų sniegą
Ir klimpstame iki pat pažasčių, –
Dabar jau praminti takai,
Keliai išasfaltuoti,
Eik švilpaudamas ar važiuok
Kitiems tik nedarydamas bėdų...
Bet – ne,
Ima dar pagunda
Ir į kalnus kopti,
Užsikabinant net už dygių krūmų,
Už aštrių briaunų...
O kas ten tave mato,
Žino tavo siekius,
Kad pastatysi vėliavėlę,
Pavadins netgi kalną
Tavo ar tik tavo pasiūlytu vardu...
Knygų kalnagūbriai –
Visose bibliotekose,
Bet rašo ir vis rašo
Savo ar kitų vardu...
Tik tada supranti,
Koks visų siekis –
Išlikti po savęs,
Nors kuo...


Komentarų nėra: