2017 m. vasario 26 d., sekmadienis

Kiemo vidury, kaip Dievo aky




Ne kiekvieną medį
Prie savęs prilenksi,
Ne kiekvieno medžio
Šaka išlaikys,
Jeigu krisi, krisi,
Slysi į pakalnę
Ar tiktai paklysi
Miško vidury...
Todėl iš žilvičio
Pina gražų krepšį
Obuoliams ir bulvėms,
Lopšiui pakabint,
Jis visus supranta
Ir visus užjaučia,
Tvora būna, želia,
Netgi tvenkiny...
O iš uosio daro
Pavažas ir lenkia,
Kaitina uosiuką,
Mirko vandeny,
Kad geriau jis slystų
Kol dar pats vairuoji,
Čiuoši į pakalnę
Žiemos vidury...
Ne ženklais žvaigždynų
Dar buriu likimą,
Jaučiu ramų delną,
Saugomą dangaus,
Ant savo galvos,
Kol egle siūbuoju,
Gegute kukuoju
Miško pabaly...



Komentarų nėra: