2017 m. vasario 25 d., šeštadienis

Paveikslas




Kelionės turtina ir gydo
Nuo vidinių pūlinių,
Todėl ir bėgame
Iš savo namų,
Kai skauda, neramu...
Kalnai vilioja, nes matai,
Kaip rytas aušta
Iš labai arti,
Kaip žemė kunkuliuoja
Po tavo kojomis,
Žemiau, negu žemai...
Grįžtu ir po kelionių
Į savo mielą kiemą,
Jis prišnerkštas, kaip ir visa žemė,
Balutės raibuliuoja
Ir tarsi gyvybę žeria,
Vis primena, iš kur esi atėjęs, –
Savo žemę...
Tai vienintelis toksai paveikslas –
Mano, tavo...



Komentarų nėra: