Leonard Cogen

R. I. P

Kasdien - po ašarą,

Kaip snaigės krenta

Ant pilko asfalto,

Už draugą ar pažįstamą,

Už dainą gražią,

Graudžią, tyrą,

Kaip lietaus lašai,

Už šį puikų pasaulį,

Iš kurio išeinama

Dažnai neatsisveikinus,

Už meilę gimstančią

Ir jau mirštančią,

Už netektį šios žemės,

Mėlyno dangaus...

Už tuos, kurių balse

Kelių kartų tragedija,

Visos tautos kančia...

Vėl ašara nuprausė veidą,

Akys nebemato,

Ką rašau.

Už susitaikymą su dangumi

Maldauju liūdesy.