2016 m. lapkričio 26 d., šeštadienis

Nekirskit Eglių



Aš – Eglė
Lietuvos miškų,
Tik jinai – skarota,
O aš – visai nuoga,
Bet siela – dar visai žalia,
Galva, tik rudenį šarmota...
Kada visai nubals,
Žinokite – žiema,
Sniegas baltesnis už mane,
Tenai ir pasislėpsiu,
Kaip už mūro.
Gyvenimas korta –
Dama arba karalius,
Tik tūzas vieną akį turi,
Bet kerta jas visas,
Į Eglę nepažiūri...
Jei tikite dar manimi,
Neloškite savo gyvenimu,
Eglių nekirskite,
Jos jautrią širdį turi.



Komentarų nėra: