2016 m. lapkričio 15 d., antradienis

Sugrįžtančios svajonės




Jau niekur neskubu rytais, –
Vaikai patys seniai
Nuėjo į gyvenimo mokyklą,
Nevarstau jiems batelių,
Neužsegioju paltų,
Nepataisau kepurių,
Tik mintyse palydžiu...
Akyse – trys mažyčiai žiburiai,
Lyg švyturiai prie marių,
Kad grįžtų net per vėtrą
Išplaukę laivai,
Nepaskandintų jų svajonių...
Sieloje – jūra,
Jos bangų purslai,
Didžiulė laimė,
Kai ant žemės atsistoju...
Už dosnią širdį
Jai dėkoju.





Komentarų nėra: