2016 m. lapkričio 26 d., šeštadienis

Nebursiu veltui




Ištiesk man savo delną,
Išbursiu ateitį,
Ką skyrė tau likimas,
O praeitis jau matosi, –
Raukšlėtos tavo rankos,
Tokios pat, kaip veidas...
Tu glostei, ką tik sutikai,
Visi dabar išmirę,
Vienų viena likai,
Dvi akys tik pro langą
Ramiai žiūri,
Jau verkti neįstengia...
Tavo delne – gyvenimas,
Su savo giliais vingiais,
Niekas nepapudruos
Ir tavo skaistaus, bet pilno
Raukšlių veido.
Paukščiu tu pakilai,
O kuo pakilsi
Į amžinybę – dangų,
Nežinau, nebursiu
Veltui.





Komentarų nėra: