2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Dovanoju žodžius...



Mažai kalbu, –
Išdžiuvusi gerklė,
Dainuojant prarėktos
Aukštosios stygos,
Todėl sakysiu
Iš visos širdies –
Tyliai,
Labai tyliai...
Čia dabar gyvenu
Ir pusę amžiaus gyvenau,
Daug laimės
Ir skausmo patyriau,
Vedžiau už rankos
Savo vaikučius
Ir savo mokinius
Vis gyriau...
Jie skynė
Ozo kalne žibutes,
Nuo kalno leidosi
Su rogėmis ir slidėmis,
Atrodo, čiuožiu
Ir dabar su jais,
Pasistiebiu,
Lyg parašiuto skrydžiui...
Bėga – skrenda
Metai
Per Šeškinę...





Komentarų nėra: