Krintantys lapai

Kaip gera,

Kada vėjas liečia plaukus,

Kokia švelni ranka,

Koks jaudinantis džiaugsmas,

Kai ant peties

Tavo alsavimą pajutusi,

Dėkoju rudeniui

Už byrančius lapus...

Renku paskutinius atodūsius,

Žiūriu į dangų,

Kur tiek mažų žvaigždžių...

Ne gaila jau dabar trumpų dienų,

Nes vakaras su tavimi –

Pasaka, be pabaigos,

Iškili palaima;

Visa ilga naktis,

Prie balto beržo prisiglaudus –

Rami, tyli...