Laukinės gėlės
Ir laukiniai paukščiai,
Nepersodinti medžiai,
Šaltinių vanduo
Yra atsparūs ir nebijo
Nei smarkaus vėjo,
Šalčio, net griaustinio,
Seniau rūsčiu Perkūnu,
Dar vadinamu.
Žmogus pastatė namą
Ir labai norėjo gerti,-
Iškasė gilų šulinį
Ir pasodino obelį...
Dabar juk nereikėjo
Toli kažkur eiti,
Bet vis daugiau ir dūmų
Rūko židiny...Visi savi,
Dangus vis tiek toli.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą