Nubėgsiu takeliu,
Prie beržo prisiglausiu.
Oi, klevas paberia lapus
Ir mano metų nebeklausia.
Šie patalai - jų abiejų,
Kiekvieną rudenį auksiniai,
Patys nuostabiausi...
Mano plaukai šilkiniai,
Tik sidabru išmarginti,-
Jie glosto, džiaugiasi
Ir tokią mane myli,
Sako,-esu pati gražiausia.
Aš liepa - dar jauna,
Pilna mažų vaikučių;
Iki pavasario kedens
Juos vėjas pasipūtėlis.
Ant kiekvienos šakos
Žiema žibės su sniegena;
Tik pažiūrėk ir pakuždėk,
Aš tavo būsiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą