Kiekvienas senas miestas
Pasitinka pilių bokštais
Ir didžiuliais vartais,
Už kurių būna ir saugu,
Kiekvieną rytą kelia varpas
Ir pusryčių, pietų...
Sugrįždavo kariai išvargę,
Kiti tik atsidusdavo toli
Ir atsiguldavo akių užmerkti;
Ne muzika skambėdavo,
Nutildavo širdis...
O tilindžiuoja, supasi toliau
Varinis varpas,
Gimti namai gal jau arčiau,
Kur grindinys net laukia,
Tavo pėdas prisimena,
Pilkas akmuo pašaukia,-
Laisva čia siela
Lyg žuvėdra sklando,
Pakelia tiltus angelai
Ir prie savęs pašaukia...
Žmogus, kaip ir senais laikais
Gyvena su varpais
Ir būna tada laisvas...
Kodėl čia pat, arti,
Dar tokios storos sienos,
Į mūsų miestą tokie vartai,
Ką saugo – širdį.
Argi nematai?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą