2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Mūsų kiemas



Aš vėl savo kieme
Kaip įbesta sustojau,
Suspindo saulė akyse,
Vėl juokiasi rudi kaštonai
Ir krenta tarsi užkerėti -
Nuo kiekvienos šakos
Per vasarą įdegę
Taip rudai – tik jie ir moka...
Juos surenka vaikai;
Nekeps, tik švelniai glosto
Ir pilnas kišenes prikimšę
Mamai, tėčiui ir seneliams rodo:
-Matai? O ką pavasarį sakei,
Kad gražesni žiedai
Dabar jie blizga ir tokie malonūs...
Tik nusišypsau ir parodau:
-Žiūrėk, kaip dega
Mūsų kiemuose klevai,
Kaip lipa net vijoklis
Ant daugiaaukščio stogo...
Tik tu nelaipiok taip aukštai,-
Nukrisi kaip kaštonas.


Komentarų nėra: