Kalnų viršūnės
Remia aukštą dangų,
Ant jų medžių kepurės,
Apkaišytos putinais;
Baltai pražysta mūsų visų žemė,-
Lyg lietuvaitės kasos
Šildosi prieš saulę,
Brandina uogas visą vasarą
Iškėlusios žalias kekes aukštai.
Štai visas uogomis aplipęs
Žalias, kuplus krūmas;
Bernelių širdis traukia
Tos raudonos uogos
Kaip jaunųjų lūpos,
Kurios dar žalios -
Labai karčios,
O rudens šalnų paliestos
Pražysta taip raudonai...
Gal zylės atneša dainas
Ir ant šakelių pakabina
Net savo gurklius sniegenos.
Tada ir lesa, lesa uogas
Visi įsimylėję...Ar matai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą