Koks laisvas, lengvas
Rudens rausvas lapas;
Vėjo melodija svaigi,
Kai bloškia jį ant tako
Ir braido jaunos kojos,
Pasikaišiusios suknelę,
Iki pat aušros jaukia gelme.
O beržo kasos ilgos
Plaikstosi prie kelio,
Vis laukia pasiklydusių
Savo gimtų namų kieme,-
Aplinkui draikosi
Lengvas tarsi pūkelis
Gelsvųjų lapų šlamanti tyla
Ir tavo rankų šiluma...
Ateik, taip apkabinsiu,
Kad pamirši rudens saulę,
Žibės tik akys žvaigždėse...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą