Tyla

Gera klausytis naktimis tylos;

Gal, sakote, jos nesigirdi?

Oi, apsirinka tas,

Kuriam ne tik audra,

Perkūnijos garsai -

Bet kas,-

Nejaudina ar jų negirdi.

Klausau sudėjusi rankas,-

Kaip kryžiaus ženklą

Arba svirtį .

Tai šulinys,

Iš kur geriu

Tą tylą ir ramybę -

Delnų tirpulį...

Mano tėvų žemė -

Ji mane visuomet girdi...

Meldžiu tylos,

Kaip tuštumos...

O ne! Ji skamba daug garsiau

Už mano širdį.