Ir saulė slepiasi už debesų,
Bet vis dėlto dieną šviesu -
Užuolaidos netraukiu ant langų
Ir veriasi dangaus bedugnė.
Yra ir properšos,
Tenai šviesu, jauku,
Vėjelis gena- tai į rytus,
Grįžta iš pietų,
Savo valdas prižiūri...
Kada tik vienas atitrūksta
Nuo kitų, tuoj pasiklysta,
Į kitus jau baikščiai žiūri,
O apsidairęs mato
Ir savo draugus,
Kurie pasklidę po pasaulį...
Savo vienatvę barsto
Priekaištu net artimiems,
Kam jį atskyrė nuo visų,
Nuo savo būrio...
Oi, vėjau, sugrąžink,
Atpūsk nelaimėlius
Arčiau tėvynės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą