Vieno lašelio atvaizde
Tiek sutelpa svajonių,
Kad atspindys
Jau darosi didingas...
Šaligatvis tiesus,
Kuriuo praeina žmonės,
Yra didžiausia mano,
O gal visų svajonė...
Jie sveikina vieni kitus
Kiekvieną rytą,
Bet dar yra tokių,
Kurie nudelbia žvilgsnį
Ir prasilenkia viens pro kitą.
Šiame laše namai -
Stogai, raudonai padažyti,
Ir ritasi saulutė
Taip kiekvieną rytą.
Šypsausi ir tame laše
Jau džiaugsmas įrašytas.
Skrenda balandis,
Paskui jį ir kitas -
Porelė mylisi ant stogo,
Burkuoja čia kas rytą...
Atsisukau -
Tu stovi ir juokiesi:
-Labas rytas!
O rankoje gėlė,
Gal dar miegu
Ir sapnas nematytas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą