Žolė dar kvepia,
Kvepia žemė;
Ji visada gyva,
Iš jos gyvybę semia
Visa gamta,
O tuo pačiu ir mes.
Gyvi išlikome tą žiemą,
Kai buvo žemė apsnigta,
Kai vėjas ūkavo
Ir kaustė speigas,
Išliko Lietuva gyva.
Dabar priglauskime rankas
Prie Motinos gimtinės,
Paklauskime, ar ji sveika,
Ar viskas joje gera,
Ką tada apgynėme,
Ar jau žaizdų nėra...
Bučiuoju žemę;
Aš ir tu ją mynei
Nuo lopšio ir iki dabar,
Todėl ir esame visi
Už ją vis atsakingi,
Kad būtume laisvi
Ir būtų daug net žiemą saulės,
Net po ledu šilto vandens.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą