Mocarto rankos

Čiurlena muzikos garsai.

O gal-tai upeliukas teka?

Nerimsta žmogaus pirštai

Ir harmonija gamtos

Taip artimai

Tarp savęs šnekasi...

Kalneliai, daubos,

Maži kauburiai,

Kuriuos dar galima aplenkti,

Bet stūkso kalnas -

Sustoji, pamąstai,

Ar verta?..

Kiekvienas lašas -

Tai akordas šventas;

Jis prasigraužia tyliai

Ir labai lėtai,

Po to jau – krenta.

Tai Mocartas -

Jo rankos.