Palaiminta šalis,
Kuri prikėlė žmones,
Kai padavė rankas
Vienas kitam gražiai,
Kada tik jie nusišypsojo,
Saulė plojo
Ir juokėsi taip su visais.
Ši bičiulystė priminė Čiurlionį -
Jo pianinas skamba
Ir dabar dar nuoširdžiai,-
Kaip senas gluosnis
Ar jūros banga simfonijos,
Kai vis ant jos svarstyklės
Supasi dažnai...
Ir eina į vilties kelionę
Mūsų žmonės
Pro kiparisų bokštus -
Tyliai ir ramiai -
Tokia juk mūsų
Ta ilga kelionė,
Karalių delnuose nušvitusi
Ir dega kaip ugnis -
Neryškiai, bet rausvai.
Aplink kelmai,
Kelmai, kelmai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą