Yra žmonių,
Kurių mirtis neliečia,
Nusineša jų kūną
Tik tamsi naktis,
O jų žvaigždė dar šviečia
Ir virpa sielos ilgesys.
Tik praradimai atveria,
Sustingdo ir vėl šildo,-
Kaip aitvarai kas vakarą
Pakimba prie langų...
Kai dieną dega saulė,
Jie vis kažkur lindi,
O naktimis įsipina
Į plaukus ar tinklus vorų.
Yra lemtis,
Kuri tarsi durklu į širdį
Vis taiko, nepataiko;
Pro šalį kirtis
Dar ne tiek baisus;
Net rudenį ranka
Gali nužvarbti,
Jeigu nešildys atminties
Išėję - dar likusių, gyvų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą