Prie Kūčių stalo

Kukli labai

Ta Kūčių vakarienė,

Nors dvylika patiekalų.

Gerai, kad valgo

Šeimoje-ne vienas,

Tada viskas skanu.

Anksčiau sodindavo prie stalo

Varguolį arba vienišą,

Kuriam blogai.

Ir degdavo jo akys

Kaip žvakelės,

Kad pamalonintas

Kaimyno šeimoje gražiai.

Prieš tai-pirtis, juokai.

Skaičiuodavo metų laikus,-

Kas buvo, jau pražuvo,

Skambėdavo giesmė,

Po to jau burtai

Ir kasmet vis su gaidžiais.

Aš dar prisimenu,

Kaip kaime buvo...

Dabar kitaip.

(Kūčių vakaro simbolis-kelmas)