Jeigu nedaug turi jėgų,
Ištiesk tik draugui ranką,-
Neatsiras nė vieno,
Kuris nugarą atsuks
Ir pasakys:
“Draugystės man pakanka“.
Nė vienas juk nenori
Ir senatvės, tos lemties,
Kai kojos nebeklauso,
O grindinys buvo slidus
Ir tango, valsui...
Gyvenimas sudėsto plyteles
Į vientisus metus;
Eini-dar šįmet toks žvitrus,
O kitąmet pečius sulenkia.
Galbūt nusišypsosi,
Kad taip atvirai kalbu,
Bet visi laukia to paties,
Kai vienas eina,
Šalia kitą traukia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą