Maži ir seni

Jaunas medelis

Dygsta ir užauga;

Pro seną kelmą

Niekada nepraeinu

Ir visada sustoju ir paklausiu:

-Galbūt tai aš esu?

Prie mažo visada priklaupiu

Ir pasilenkusi žiūriu,

Kaip jis gražiai

Ir linksmas auga,

Kokios jo akys,

Juokas iki pat ausų.

Kaip gera, kada senas kelmas,

Nors ir susiraukęs,

Atsako man liūdnu šypsniu.

Prie jauno visus traukia,

Nuo seno atsitraukia,

Nes jis apaugęs grybais,

Kerpe ir dar kažkuo...