Kiekvieną dieną -
Mano šventė,
Kai juokiasi vaikai
Lyg skambalėliai,
Pririšti prie durų,-
Tarsi atsiveria langai,
Kur stovi vėjas bekepuris.
Ir švilpia šilko kaspinai
Į debesis netyčia atsidūrę -
Taip lekia pavėjui...
Gal mano mintys slepiasi
Po ašara tylia,
Jos būna tokios sūrios.
Kai nubraukiu ranka,
Palieka skruostuose vaga -
Jos neištrinsi,
Tada žmonės pasižiūri
Ir bus patenkinta minia,
Juk dar yra upelis,
Iš kurio nereikia gerti -
Tai ne jų druska,
Geriau, kai kitas
Tokį jausmą turi...
O juokas erzina kažką
Negalima, jau tu -
Tokia sena,
Net vėjas neužkliūva...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą