Patirtys

Bijau sakyti, kad myliu,

Nes nesulauksiu to atsakymo,

Kurio taip noriu,

Bijau ir ne to žodžio,

Kai atvirai sakai,

Kvailai atrodo…

Užsklendžiu sielą

Taip giliai,

Sunkiausia pačiai būna atrakinti,

Kiti nužvelgia išdidžiai,

Treti dar stengiasi

Ir ten užminti,

Tada bijai pakelt akis,

Dangus juk viską mato,

Mėnulio pilnaty – šviesu šviesu,

Atrodai permatomas, –

Taip surambėja pamažu

Netgi medžio šaknys.