2019 m. balandžio 8 d., pirmadienis

Malda kelmams




Ką nukerta, tas nepakyla,
Palieka kelmas, auga iš ūglių,
Tas pats ir medis, širdimi įskilusia,
Jei iš dangaus šiandien
Perkūnija stipri…
Nulaužiu šaką eidama per girią,
Suskausta vis po širdimi,
Gal jis – mano berželis,
Liūdi tyliai,
Šį kartą jo kieme buvau neatsargi…
Kai pats medis nugriūva,
Palengva trūniją,
Po juo dygsta žolė trąši,
Atbėga sporos grybų,
Susirenka, kas alkani…
Kai randu kelmą,
Visada prisėdu,
Semiuosi gėrio, išminties,
Kad nepakelčiau kirvio prieš bejėgį,
Sukalbu maldą
Ir po jo mirties.





1 komentaras:

Julija rašė...

Širdį skauda kai einu savo gimto miško keleliu... vien kelmai... vien kirtimai...