Po vyšnia

Pražydo vyšnios vienu kartu,

„Vienu ypy’’, – sakydavo mama,

Užsimezga uoga,

Žalia, apkartusi,

Įkaista saulėje

Ir tampa lyg kita...

Nubyra žiedlapiai iš karto –

Balti balti takai,

Lyg apsnigta,

Tokia balta pūga

Mūs metuose – tik vieną kartą,

Pasidžiaugei, nupustė,

Ir gana…

Saulėtekis,

Man ir saulėlydis – čia pat…

Oi, tu – tokia jauna!