2018 m. liepos 29 d., sekmadienis

Antytės




Vis žiūrėjau nuo pat ryto
Į padangių debesėlį,
Kaip jis bėga be kojyčių,
Pasikeičia dydį,
O kartkartėmis kryptį,
Patikėjau, kad jis tikras,
Pranašauja ne tik lietų,
Bet ir laimės siekį,
Sekiau danguje žvaigždelę,
Kad nepasiklysčiau,
Nuriedėjo ji per slėnį,
Kaip mano vaikystė…
Perbridau siaurą upelį
Dar ne vieną sykį,
Kaip tėveliai man jau sakė,
Kad sraunus jo vandenėlis
Plauna ne tiktai kojeles,
Betgi ir akytes,
Pažadėjau motinėlei
Vis pas ją parvykti,
Kaip tas tyras vandenėlis,
Padėkot už krikštą,
Neteko sugrįžti…
Vis dar žiūriu į upelį,
Kur plaukia antelės
Mažosios varlytės,
Negalėjau pasiversti
Nė į didžią karalienę,
Likau tik antytė.




Komentarų nėra: