2018 m. liepos 24 d., antradienis

Vakarai





Nebetikiu dažnai,
Kai vakaras tamsus
Užtraukia dangų,
Kad vėl bus rytas,
Bus skaisti diena…
Nebetikiu melodija,
Kuri pasigirsta vakarais,
Ji skirta meilei,
Romeo ją dainavo
Savo mylimai Džiuljetai
Sodelyje po langais,
O ji vis klausėsi stovėdama
Savo balkone,
Prisiekdami,
Kad tik mirtis išskirs…
Netikiu vijokliais,
Jie – tokie painūs, lankstūs,
Apsiveja ir trūksta,
Rudenį raudonai dažosi,
Žiemą – juoda uoga
Juos puošia taip ilgai…
Bus ta diena,
Kai netikėsiu,
Kad buvau jauna,
Dainavau ir šokau,
Tu bučiavai mane,
Mylėjau tik tave…
Tiki tu vakarais?


Komentarų nėra: