2018 m. liepos 12 d., ketvirtadienis

Versmių mozaika




Mažyčiai tvenkinėliai –
Iš versmių gilių,
Gurgenančių po kojomis,
Pasislepia žolėje
Ir vėl pakyla po lietaus,
Nors šildo saulė,
Jie pasilieka gaivūs…
Versme einu per smėlį,
Čia – gintaro krislai,
Žėručiu papuošti ir akmenėliai,
Išmirkusios ir klintys,
Visų spalvų vis deriniai,
Tik nemačiau gimtinėje
Nė vieno aukso gabalėlio...
Sukūriau sau paveikslą
Iš sraunių versmių,
Mozaiką pakabinsiu kambarėlyje,
Tegu nutūps ant jos
Ką tik išsiritę drugiai,
Mažieji mano broliai,
Seserėlės.







Komentarų nėra: