Didžiojo Penktadienio valioje

Ne toks jau paprastas

Žmogaus gyvenimas ant žemės,

Kai iki dangaus – labai toli,

O dieviškos šviesos

Ragaujame iš saujos,

Kaip ir kiekvienas mirtingasis,

Kas dieną kaunamės,

Kad būtų dangaus vartai

Plačiai atverti...

Kas čia jau perbrenda

Per juodą pragarą,

Skaistykloje pailsi,

Kai atsiskaito su žeme,

Pažemintas ir apibartas

Save susiranda

Ir prisiglaudžia Dievo glėbyje.

Kas baimę sėjo,

Kito skausmo neišklausė,

Turėtų būti nubaustas,

Už savo nuodėmes ten atsakys.