2018 m. kovo 19 d., pirmadienis

Pavasario snaigė




Šaltis sukausto upę,
Bet ji toliau bėga,
Kaip mūsų amžius,
Srovele gyva,
Išgraužia pamatus
Ledo pilies,
Pastato įspūdingas skulptūras…
Nuo jų ilgokai atsispindi
Mūsų istorija,
Įsigeria į žemę tirpdama,
Kol vėl iš dangaus nukrenta
Baltutės snaigės,
Bet jos greičiau išnyksta
Prie žemės prisiglaudusios,
Tarsi šiltam delne…
Žiūriu į baltą debesį,
Pagaunu snaigę,
Jaučiu, kokia esu čia
Laikina...
O ji manęs paprašo:
„Kalbėk dažniau apie mane’’...






Komentarų nėra: