Sūnus Pranas ir vaikaitis Andriukas.
Visi
juodi brūkšniai išnyksta,
Kai
perdengia balta spalva,
Sunku
atrasti tiesią liniją,
O
ateitis pasilieka
Dar
nežinoma,
Bet
yra šviesi viltis...
Bus
tų šešėlių,
Kaip
ir kasdieninėje duonoje
Gausių
skylučių,
Jas
užtepi medumi
Ir
kvepia namas gėlėmis,
Palieti
ranką vaiko
Ir su
jo šypsena eini į kelią,
O
nerimas palieka praeity...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą