Erškėčių
vainikas
Buvo
kančios ženklas,
O
raudonos uogos
Mums
skaniausios – vaistas,
Lesa
ir paukšteliai
Maži
vaikai gliaudo,
Sėjasi
po kiemą
Vėl
medeliai nauji...
Kai
apsninga, žvilga,
Aplink
– balta balta,
Tada
ir paklausiu:
Mažutėle
zyle,
Argi
tau ne šalta?
Yra
dar ir smilgų,
Bet
gilus sniegelis
Paslėpė
grūdelį...
Nunešiu
ant delno
Duonos
trupinėlį,
Kad
jis virstų saule
Šaltą
žiemužėlę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą