2018 m. vasario 22 d., ketvirtadienis

Eglės motina




Žiemą medžiai – gražesni,
Matai jų visą stotą,
Mažiau užstoja ploto,
Pro šakų raizgalynę
Žiūri spinduliai ir kibirkščiuoja...
Dabar prasideda
Žemės sapnai –
Senos trobos prakiuręs stogas,
Iš krosnies byra atmintis
Ir nugula ant aslos,
Smėliu pabarstytos,
Kiekviena smiltis blizga
Vis kitaip,
O saulė šypsosi vienodai...
O gal ji – mano motina?





Komentarų nėra: