Lietuviškas raštas

Daug arčiau bažnyčia,

Kai supranti maldą,

Joje savas žodis

Pasako aiškiau,

Kam esi tu gimęs,

Kas gi tave saugo,

Koks ir pašaukimas,

Duotas iš dangaus,

Kol tauta, be rašto,

Tol ji tolimesnė

Žmogui paprastam...

Jis gerai supranta

Ir sukčiausią mįslę,

Kai ji pasakyta

Tik sava kalba,

Jos kiekvienas žodis

Taip giliai įsminga

Ir amžiams išlieka

Iš skaitytos knygos,

Pasakos vaikams.