Raudonas vakaras

Dangus raudonas vakarais,

Visą saulėtekį nubraukęs,

Surinkęs ašaras ir džiaugsmą,

Sudėjęs saulei kraitę...

Dangus – toks mėlynas

Per visą dieną,

Kaip akys tyros vaiko,

Sielos gelmė – neišmatuojama

Nei spinduliu, nei laiko,

Pakyla saulė į dienovidį

Ir rūkas išsisklaido...

Einu į vakarą ramiai

Paėmus ranką vaiko, –

Jis girdi ir mano žingsnius,

Ir širdies ritmą girdi.