Istorijos
vingiuose
Išlieka
stiprūs žmonės,
Galinga
ir tauta,
Kuri
parašė ir istoriją
Sava
kalba.
Kas
skolinta – taip laikina,
Pagvelbė,
išsivežė,
O
atiduoti – nevalia,
Nes
jų jau privilegija,
Metams
keleriems paskolinti
Ar
uždaryti seifuose.
Guli
tautos testamentai,
Įstatymai
pageltę primena senovę,
Knygų
tomai skaitomi,
Kas
moka ta kalba,
O
savąją išlaikė
Žemdirbys
senolis,
Kuriam
paliko plūgo rankena –
Tvirta,
lietuviška...
Gal
amžina?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą