Kai
medis numeta lapus,
Nedrįsta
kalbinti spygliuočių,
Nebent
tik maumedį,
Kuris
pavasarį kvapnus
Ir
giles žemei atiduoda...
Į
žemę žiūrime visi,
Renkame
ir sėklas,
O ką
atiduodame?
Nukritusius,
pageltusius lapus,
Kuriuose
įrašytas
Margas
žodis,
Ištriname
vienus,
O
kitas lieka gan miglotas...
Kur
tikras žodis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą